„Pažintis su Maestro prasidėjo pusiau netyčia užklydus į portreto fotografijos lauke renginį. Na, galvojau pažiūrėsiu ką ten žmonės daro su tais fotikais, apie ką tas portretas aplamai, ramiai pafotkinsiu savo mėgstamas gėlytes, augalus, gal koks modelis paklius į kadrą.

Bet, prasidėjus mokymams, supratau – ne ant to užsiroviau. Ponas Remigijus – tiesiog spinduliuoja meile fotografijai ir pasiryžęs tą įskiepyti bet kam – kad ir tokiam užsispyrusiam kelmui kaip aš .

Nepavyko ramiai kamputyje pralaukti – dėmesys skiriamas visiems dalyviams. Teko visgi atrasti tą portreto fotografiją, kur ten priekis.

Iškart jaučiasi mokytojo dėstymo patirtis, mokinio galimybė semtis tiek žinių, kiek pajėgsi priimti. Pagal savo lygį. Veda į priekį – kiekvieną, nepriklausomai nuo to, kur jis dabar yra. Labiausiai ribojantis faktorius, gaunasi, kad esi – tu pats. Dėstytojas pasiruošęs vesti tave, kad ir kosmoso link .

„Bet faktas, kad po kiekvieno pabendravimo, supratimo apie fotografiją, nuotraukų lygis -neišvengiamai pakyla. Labai patiko potreto studijoje kursai. Visai kito lygio supratimas dabar apie studijinę fotografiją. Sakyčiau – tai vienos geriausių patirtčių gautų už tuos pinigus ir tą laiką. Planuoju prie progos pakartot, tik vat su laiku, kaip visada – nekažką.

Portretų, žinoma, nefotografuoju, toliau, didmeniniais kiekiais pyškinu savo gėlytes, samanas, mišką ir kitokius pastatus. Bet – rankos vis niežti atšilus orams ir žmonių pafotkint .”